plastėti

plastėti
plastė́ti, plãsta, -ė́jo intr. žr. plazdėti: 1. K, Ūd Gaidys plãsta su sparnais giedodamas J. 2. Ir tie paukšteliai padangtėm plãsta, ilgos naktelės – tupėt nusbosta Kp. Juoksimės iš auksaspalvių plastančių drugių rš. 3. Nuo vėjo plastėjo ant sienos atšokę apmušalai rš. Plastėjo vėjelyje saulės nušviesti žili plaukai rš. Plasta vėliavos rš. Mano skraistė lengvo rūko plasta padangėj ištįsus K.Bink. 4. SD14, K, Kos50, Als, Krč, Blnk Širdis plãsta, kad pailsęs žmogus J. Dirbk, kad tau visos gyslos plastėtų Sz. Man čia apie širdį plãsta, tik plãsta Kkl. Pardien bepjaunant labai nusbosta, vakarą statant – net širdis plãsta BM414. Net plãsta širdelė iš džiaugsmo Ėr. Ko širdelė plasta, kas gi ją supras? S.Nėr. Tavo širdis džiaugsmais plastės PK94. 5. Viščiukas plãsta, bet neprasikala Kri. Jaučiu, kaip kūdikis man prieširdėj plãsta Pnd. Antanienės kambaryje ant sienų pradėjo šokinėti ugniniai ožiukai, plastėti medžių šakų ir kamienų šešėliai A.Vien. | Vakaras atėjo, žvaigždės plasta dega rš. Plastėjo (blaškėsi) po vandenį skęsdamas J. 6. virpėti, drebėti, tirtėti: Ko teip plastì kaip epušės lapas? Vžns. Iš sopės plastė́jo Vžns. Nosių šnervės jam tebeplastėjo nuo įtemptino [= įtempto] skuboto darbo Vaižg. Arklys priilso, užtat jam viduriai teip plãsta Ėr. Kad akį traukia (akis plãsta), – mirs kas iš giminės TŽIII373. 7. žr. plazdėti 6: Kad sušilau, tai net plastù kaip avelė Užp. Ginkit namo, žiūrėkit, kaip avys nuo karščio plãsta! Km. Gal smarkiai važiavot, kad kumelė teip smarkiai plãsta Sv. Ksaverui galva svaigo, jis visas plastėjo – žiobčiojo kaip žuvis, iš vandens ištraukta Vaižg. 8. dirbti, krutėti, plušėti: Plastėti yra dirbti skubėdamos J. Pakol galėjau, plastė́jau, neieškojau nė pensijos, nė nėko Štk. Po sodą taip pat kas gyvas galįs juda, plasta Žem. Kurgi plastì (skubi) tokioj kepenioj? Ds. 9. atsigulus kapstytis, purinėtis žemėse, smėlyje (apie paukščius): Višta kad perias, tad plãsta po žemes J. 10. rūpintis, puldinėti: Dėl menko daikto aš nèplastu Vžns. 11. Ml labai norėti, trokšti, veržtis prie ko geidžiamo: Jūs vaikeliai, jūs badeliai, ko jūs taip plãstat, užvydę buzą! Prng. Gyvuliai iš karščio net plãsta gert Vžns. Vaikas tik plãsta in mane Dglš. 12. laikytis, gyvuoti: Kaipgi gerai plasti? Grž. Gal ir jie kiek pradės plastė́ti (prasigyvens) Grž.
◊ net ãkys plãsta apie labai norintį ko: Jo ãkys net plãsta in tave dabojant Plš. Tep pasdabojau mergą, net ãkys plãsta, kad man ją paimt Ml. Daboju (žiūriu) išalkęs, kap ponai valgo, net ãkys plãsta Ml.
\ plastėti; atplastėti; išplastėti; paplastėti; prasiplastėti; suplastėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • plastėti — vksm. Plãsta vė̃liavos, palaidi̇̀ plaukai̇̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • plestėti — plestėti, plẽsta (plẽsti), ėjo 1. žr. plastėti 1: Sparniukai drugio plesta J. 2. žr. plastėti 4: Gyslelė ranko[je] plẽsta, žymu gyvastis J. Kūnas tarytum apmirė, nutirpo, tik širdukė plestėjo it paukštelis klėtkužėj rš. Gysla plestinti SD463.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išplastėti — išplastėti, išplasta, ėjo intr. 1. išplasnoti, išskristi: Neseniai ana (perinti višta) išplastėjo, lai pabėgios Gd. 2. kurį laiką plastėti, plakti: Širdis ilgai išplastėjo Š. plastėti; atplastėti; išplastėti; paplastėti; prasiplastėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • plastėjimas — sm. (1) 1. N → plastėti 1. 2. R283 → plastėti 4: Paėmęs už riešo, žiūri pulso plastėjimo rš. Arterijų plastėjimas P.Aviž. Plastėjimas gyslų SD12. Žymus yra pirm visų kvėpavimas ir širdies plastėjimas Vd. [Augalo sultys] plastėjimo netur tokio,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atplastėti — atplastėti, àtplasta, ėjo 1. intr. Š, Ds sunkiai, vargingai ateiti: Kol àtplastame, pavargstame J. 2. refl. atsigauti, atkusti, pralobti: Pradės dirbti žemę, gal atsiplastė̃s Ėr. plastėti; atplastėti; išplastėti; paplastėti; prasiplastėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • duksnoti — duksnoti, oja, ojo intr. bildinti, dunksnoti, baksnoti: Kas tenais duksno[ja] į duris, t. y. dunzga? J. Einu ledu ir duksnoju lazda, ar nelūžta Ndz. Senis duksnojo lazduke į žemę, ieškodamas vandenio Brt. ║ plakti, plastėti: Duksnojančia širdimi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dunksenti — dunksenti, ẽna, ẽno tr., intr. belsti, klabenti, bildenti: Vienuolyno vartus pradėjo kažin kas dunksenti J.Bil. Kerulis dunkseno alksnių šakas rš. Girdžiu girdžiu, kad dunksena, širdis sako, kad čia jis NS192. Taip keistai dunkseno molio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dunksnėti — dunksnėti, ėja, ėjo intr. plakti, plastėti: Jo širdis pradėjo macniai dunksnėti ir jo sąžinė pabusti LC1887,40 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dunksčioti — dùnksčioti, ioja, iojo intr., dunksčioti, ioja, iojo stuksenti, trinkčioti: Kas ten į langą dùnksčio[ja]? Vvr. Su alkūnėmis dunksčioti J. ║ plakti, tvinkčioti, plastėti: Dunksčio[ja] širdis mano, t. y. skauda J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dunksėti — dunksėti, dùnksi, ėjo intr. 1. trinksėti, bildėti, belsti: Vos girdimai dunksėjo vakaruose griaustinis rš. Kažin kas už durų dùnksi, nueik pažiūrėk Krs. Kad ėmė dunksėti lazda sienon, net langai žvaga Dgl. Žmogaus žingsniai skardžiai dunksi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”